Stresas, tai kūno reakcija į bet kokį pasikeitimą, reikalaujantį prisitaikymo arba atsako. Kūnas reaguoja į šiuos pokyčius fiziniu, psichikos arba emociniu atsaku. Stresas yra normali gyvenimo dalis. Galite patirti stresą dėl jūsų aplinkos, jūsų kūno arba minčių.
Kaip stresas įtakoja jūsų sveikatą?
Žmogaus kūnas pritaikytas patirti stresą ir į jį reaguoti. Stresas gali būti pozityvus, laikantis mus budriais, motyvuotais ir pasiruošusiais išvengti pavojaus. Stresas tampa neigiamu, kai žmogus be atokvėpio ir atsipalaidavimo patiria iššūkius. Tokiu būdu žmogus tampa pervargęs ir gyvena įtampoje. Į stresą reaguoja autonominė nervų sistema, sukeldama kūne fiziologinius pokyčius, leidžiančius kūnui įveikti stresines situacijas. Šis kūno atsakas į stresą, dar žinomas “kovok arba bėk atsaku”, aktyvuojamas pavojingose situacijose. Tačiau šis atsakas gali likti nuolat įjungtas ilgalaikio streso metu. Ilgalaikis stresas sąlygoja kūno nuovargį ir tiek fizinį, tiek emocinį nusidėvėjimą. Be palengvėjimo besitęsiantis stresas vadinamas distresu – negiamo streso reakcija. Distresas sutrikdo vidinę kūno pusiausvyrą ir sukelia fizinius simptomus: galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, per didelius kraujospūdžio svyravimus, krūtinės skausmus, lytinę disfunkciją ir miego sutrikimus. Distresas kelia ir emocines problemas. Tai gali būti depresija, panikos atakos arba kitos nerimo formos. Tyrimai rodo, kad stresas sąlygoja arba pablogina simptomus ir ligas. Su stresu siejama ir 6 pagrindinės mirčių priežastys: širdies ir kraujagyslių, onkologinės, plaučių ligos, nelaimingi įvykiai, kepenų cirozė ir savižudybės. Stresas turi neigiamą reikšmę kaip kompulsyvaus žalingo medžiagų vartojimo arba žalingo elgesio priežastis. Čia galima paminėti piktnaudžiavimą maistu, alkoholio, tabako, narkotikų ir perteklinį interneto vartojimą, lošimą, seksą, ir pirkimo maniją. Užuot mažinęs stresą ir grąžinęs kūnui atsipalaidavimą, šis žalingas elgesys palaiko kūną streso būsenoje ir sąlygoja dar daugiau problemų. Tokiu būdu, žmogus, kamuojamas distreso patenka į ydingą ratą.
Įspėjantys apie stresą simptomai.
Lėtinis stresas išsekina natūralią kūno apsaugą, sukeldamas šiuos simptomus:
- Galvos svaigimas arba bendras “visko per daug” jausmas.
- Bendras maudimas ir skausmas.
- Griežimas dantimis, surakintas žandikaulis.
- Galvos skausmai.
- Nevirškinimo jausmas, rūgščių refliuksas.
- Apetito padidėjimas arba sumažėjimas.
- Sprando, veido arba pečių juostos raumenų įtampa.
- Miego problemos.
- Pagreitėjęs, sustiprėjęs širdies plakimas.
- Šalti, prakaituojantys delnai.
- Nuovargis, išsekimas.
- Drebulys/virpulys.
- Svorio augimas arba jo netekimas.
- Skrandžio-žarnyno sutrikimai, viduriavimas
- Lytinė disfunkcija.
Streso mažinimo būdai
Norėdami išmokti sumažinti stresą, bei gyventi laimingiau, galime pabandyti:
- Bandyti išlaikyti pozityvų požiūrį.
- Priimti, kad yra įvykių, kurių jūs negalite kontroliuoti.
- Keisti agresiją tvirtumu. Įtvirtinkite savo jausmus, nuomonę arba įsitikinimus užuot tapę piktais, gynybiškais arba pasyviais.
- Išmokite ir praktikuokite atsipalaidavimo pratimus, maldą, bandykite meditaciją, jogą arba tai-či.
- Reguliariai mankštinkitės. Kūnas lengviau įveikia stresą, kai stipresnis ir aktyvesnis.
- Maitinkitės sveikai, subalansuotu maistu.
- Išmokite efektyviau paskirstyti savo laiką.
- Nustatykite ribas ir išmokite pasakyti “ne” dalykams, kurie sukelia jums per daug streso.
- Atraskite laiko įdomiems laisvalaikio pomėgiams.
- Pakankamai ilsėkitės ir miegokite. Kūnui po stresinių įvykių reikalingas laikas atsistatymui.
- Nemažinkite streso alkoholiu, narkotikais ar kitu kompulsyviu elgesiu..
- Siekite socialinio palaikymo. Praleiskite pakankamai laiko su mylimais žmonėmis.
- Siekite psichikos sveikatos profesionalo pagalbos.
