DEPRESIJA
Pagal užsienio literatūros duomenis parengė gydytoja psichoterapeutė Kotryna Varevičienė 2014 m. Vilnius
Dėl metodo individualumo kontroliuojamus tyrimus su ilgalaike psichodinamine psichoterapija (IPP) sunkiau atlikti, todėl jų yra mažiau. Daugelis tyrimų atlikta pacientams su mišriomis diagnozėmis, todėl ne visada galima daryti specifines išvadas apie efektyvumą izoliuotos depresijos atveju. Atliekant kontroliuojamų tyrimų palyginamąją analizę, IPP davė žymiai geresnius bendro efektyvumo, tikslinių problemų įveikimo ir asmenybės funkcionavimo rezultatus , nei trumpos psichoterapijos formos. Bendro efektyvumo rezultatas tarp grupių 1.8 (patikimumo intervalas 95% [Cll. 0.7-3.4) parodė, kad sudėtinių psichikos problemų, tame tarp ir depresijos, turintys pacientai jautėsi geriau, nei 96% pacientų kontrolinėse grupėse (P= .002). (12)
Labiau struktūruota trumpa psichodinaminė psichoterapija lengvos ar vidutinės depresijos atveju tyrinėjama dažniau. Daugiausia depresijos tyrimų atlikta su kognityvine elgesio terapija (KET), mat ši terapijos rūšis, kilusi iš eksperimentinės psichologijos, disponuoja standartizuotais tyrimų įrankiais. Taip pat nemažai tyrimų atlikta su tarpasmenine psichoterapija. Daugelis psichodinaminės psichoterapijos atstovų teigia, kad atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, orientuoti į simptomų nykimą visai neatspindi gilesnių pokyčių paciento asmenybės funkcionavime.
Įrodymai lyginantys psichoterapijos, farmakoterapijos ir jų derinio efektyvumą yra gana prieštaringi, rezultatai dažnai priklausantys nuo tyrėjų šališkumo vienai ar kitai terapijos krypčiai. Jeigu tyrimas orientuotas tik į depresijos simptomų panaikinimą, (tokie dažniausiai ir buvo atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai) dažniausiai didesnių skirtumų tarp trumpalaikės psichoterapijos (kognityvinės elgesio terapijos, tarpasmeninės psichoterapijos ar trumpalaikės psichodinaminės psichoterapijos, (trunkančių dažniausiai iki 20 sav.) rūšių nestebima ir nustatyta, kad čia terapijos rezultatus daugiausia lemia terapeuto asmenybė ir geros darbinės sąjungos (terapinio ryšio) sukūrimas. Atlikus 23 studijų metaanalizę su 1365 trumpą psichodinaminę psichoterapiją gaunančiais depresija sergančiais tiriamaisiais, įrodyta, kad trumpa psichodinaminė psichoterapija kiek atsilieka rezultatais paties tyrimo metu (iki 20 sav.), bet efektyvesnė nei kontrolinės trumpalaikės psichoterapijos (KET, tarpasmeninės) formos stebint tiriamuosius iki 1 m. (15)
Šie terapijos veiksniai atsispindi ir 4 atsitiktinių imčių depresijos psichodinaminės psichoterapijos tyrimuose, publikuotose tarp1960 ir 2004 m. Psichoterapijos ir farmakoterapijos derinys duoda šiek tiek geresnius rezultatus nei vienos kurios nors terapijos. Tačiau farmakoterapijos (vienos ar derinyje su psichoterapija) atveju, žymiai dažnesnis terapijos nutraukimas. Trumpalaikių psichoterapijų atveju pastebimas rezultatų nykimas 1 m. bėgyje, kol jų visai nelieka, tačiau po 1 metų rezultatai nyksta. Kai tuo tarpu ilgalaikės psichodinaminės psichoterapijos rezultatai 1 m. bėgyje tyrimų metu mažai apčiuopiami, tačiau toliau stiprėja ir po terapijos pabaigos, stebint pacientus dar 2 ir 3 m. (16)
Į trumpalaikę psichoterapiją greičiau ir geriau sureaguoja labiau į tarpasmeninius ryšius orientuoti (sociotropiški) pacientai. Tuo tarpu labiau į savo vidinius išgyvenimus orientuotų (autonomiškų) pacientų tarpe būna žymiai mažiau atsako pirmų metų bėgyje, bet jie efektyviau reaguoja į ilgalaikį intensyvų psichodinamiškai orientuotą gydymą (Blatt, 1992, Blatt & ford, 1994; Blatt & Shahar, 2004a; Fonagy et al., 1996). Meningerio Psichoterapijos Tyrinėjimų Projektas parodė, kad introjekciniai (autonomiški- aut. past.) pacientai žymiai konstruktyviau reagavo į psichoanalizę, nei į palaikomąją ekspresyvią psichoterapiją (PEP), kai tuo tarpu į tarpasmeninius ryšius orientuoti (sociotropiški – aut. past.) pacientai, priešingai -žymiai labiau reagavo į PEP, nei į psichoanalizę (Blatt 1992). Kitos studijos (Blatt & Ford) parodė, kad į tarpasmeninius ryšius orientuoti (sociotropiški) ir į savo vidinius išgyvenimus orientuoti (autonomiški) pacientai gauna skirtingą terapinę naudą. Autonomiškų pacientų terapinį progresą parodo geresnis jų kognityvinis funkcionavimas ir manifestinių simptomų intensyvumo sumažėjimas, o sociotropiški pacientai demonstruoja geresnį funkcionavimą tarpasmeninių ryšių plotmėje ir Roršacho žmogaus formos vaizduose. Taigi, pokyčiai abiem atvejais vyksta skirtingose, jų charakterio tipą atitinkančiose dimensijose.
Pagal užsienio literatūros duomenis parengė gydytoja psichoterapeutė Kotryna Varevičienė 2014 m. Vilnius
Literatūros sąrašas UAB “Taurakalnio sveikatos namai”