Pagal Rytų Suomijos universiteto prospektyvinį daugiau nei 2000 vyrų stebėsenos tyrimą, sveika mityba gali sumažinti sunkios depresijos riziką. Be to, svorio netekimas keičiant gyvenimo būdą, buvo susijęs su depresijos simptomų mažėjimu.
Pagal ponią Anu Ruusunen (MSc), pristačiusią savo daktaro disertacijos rezultatus mitybos epidemiologijos srityje, tyrimas sustiprina hipotezę, kad sveikoje mityboje slypi rezervai ne tik palengvinti depresiji, bet ir jos prevencijai”.
Depresija sergantys asmenys dažnai prastai maitinasi ir suvartoja per mažai maisto medžiagų. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar dieta ir maisto produktų bei maistinių medžiagų suvartojimas susijęs su rizika sirgti depresija sveikiems žmonėms.
Sveika mityba susijusi su mažesne rizika.
Tyrimo stebėjimo laikotarpiu sveiką mitybą sudarė daržovės, vaisiai, uogos, pilno grūdo prod., paukštiena, žuvis ir neriebus sūris ir ši mityba buvo susijusi su mažesniu depresijos simptomų pasireiškimu ir mažesne depresijos rizika stebėjimo metu
Didesnis folio rūgšties suvartojimas, taip pat buvo susijęs su mažesne depresijos rizika. Daržovės, vaisiai, uogos, nesmulkinti grūdai, mėsa-ir kepenys yra svarbiausi folio rūgšties maisto šaltiniai. Be to, didesnis kavos suvartojimas buvo netiesiogiai susijęs su sumažėjusia depresijos rizika.
Be to, tyrimo metu tris metus trukęs gyvenimo būdo pasikeitimas, nespecifiniu grupei būdu taip pat mažino depresijos pasireiškimo dažnį. O ir kūno masės sumažėjimas buvo susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Nesveikas maistas, cukrus ir perdirbti mėsos gaminiai gali didinti depresijos simptomų pasireiškimą.
Polinkis nesveikam maistui: dešrelėms, perdirbtos mėsos produktams, cukrui, kuris yra desertų ir užkandžių, saldžių gėrimų, dirbtinių maisto produktų sudėtyje, pyragams ir keptoms bei perdirbtoms bulvėms susijęs su padažnėjusiu sunkesnių depresijos simptomų atsiradimu.
Priešingai, nei kai kurių ankstesnių stebėjimų metu, vitamino B12, n-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių suvartojimas, koncentracija serume, n-6 ir n-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių santykis serume, arbatos gėrimas ir bendras kofeino suvartojimas nebuvo susijęs su depresijos rizika šiame tyrime.
Tyrime dalyvavę daugiau 2000 vidutinio amžiaus ar vyresni suomiai vyrai taip pat dalyvavo Kuopio Išeminės širdies ligos rizikos veiksnių (KIHD) studijoje. Jie buvo stebimi vidutiniškai 13-20 m. Jų mityba tikrinama klausimynais apie maisto sudėtį ir mitybos dažnį, o informacija apie depresijos atvejus gauta iš Nacionalinio Išrašymo iš Ligoninės Registro. Trejų metų trukmės gyvenimo būdo pokyčių įtaka depresijos simptomams tirta 140-čiai vidutinio amžiaus vyrų ir moterų, aklai suskirstytų į intervencinę ir kontrolinę grupes Suomijos Diabeto Prevencijos Klinikinio tyrimo metu.
Depresija yra viena iš didžiausių sveikatos problemų pasaulyje ir jos poveikis visuomenės sveikatai, ekonomikai ir gyvenimo kokybei yra milžiniškas. Ne tik depresijos gydymas, bet ir depresijos prevencija reikalauja naujų metodų. Mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali būti viena iš galimybių.
Pagal užsienio literatūrą parengė gydytoja psichoterapeutė Kotryna Varevičienė
Šaltinis: http://epublications.uef.fi/pub/urn_isbn_978-952-61-1201-5/urn_isbn_978-952-61-1201-5.pdf